Dvilapė scylė: priežiūra, tręšimas ir genėjimas

Peržiūros skaičiuojamos

Dvilapė scylė (Scilla bifolia) — Dvilapė scylė · šaltinis ir licencija

VietaSaulė pavasarį arba pusiau pavėsis po lapuočiais; humusinga, drėgmę išlaikanti, tačiau gerai drenuota dirva, vasarą galinti būti sausesnė.

ŽydėjimasStačios kekės su mėlynais, rečiau rožiniais ar baltais žvaigždiškais žiedais skleidžiasi kovą–balandį; sėklos subręsta gegužę.

Priežiūra

Svogūnėlius sodinkite rugsėjį–lapkritį maždaug 8–10 cm gyliu grupėmis. Leiskite kereliams natūralizuotis, o pernelyg tankias grupes dalykite ramybės metu vasaros pabaigoje.

Tręšimas

Rudenį mulčiuokite lapų kompostu; labai skurdžioje dirvoje, pasirodžius lapams, tinka maža subalansuotų svogūninių trąšų norma, bet azoto perteklius nereikalingas.

Genėjimas

Nužydėjusius stiebus kirpkite tik jei nenorite pasisėjimo. Lapus palikite, kol jie gegužę ar birželį natūraliai pagels; toje vietoje veją šienaukite vėliau.

Ligos

Svogūnėlių puviniai, kekerinis puvinys, lapų dėmėtligės, rūdys ir virusinės mozaikos.

Kenkėjai

Šliužai, sraigės, svogūninės erkės, pelėnai, pelės ir svogūnėlius iškasantys paukščiai.

Dažna klaida

Svogūnėliai paliekami išdžiūti, sodinama užmirkstančiame pavėsyje, lapai nupjaunami dar žali, nevaldomas pasisėjimas mažame gėlyne arba augalas vartojamas maistui — dekoratyviniai svogūnai nevalgomi.

Dvilapė scylė