Dygioji eglė: priežiūra, tręšimas ir genėjimas

Peržiūros skaičiuojamos

Dygioji eglė (Picea pungens) — Dygioji eglė · šaltinis ir licencija

VietaPilna saulė; vėsi, vidutiniškai drėgna, silpnai rūgšti ir gerai drenuota dirva su gera oro cirkuliacija. Melsviausia laja išlieka saulėje.

ŽydėjimasPavasarį susidaro žiedadulkiniai ir moteriški strobilai; cilindriški kankorėžiai subręsta rugsėjį–spalį ir vėliau išbyra.

Priežiūra

Pirmus dvejus metus giliai laistykite per sausras, palaikykite 5–7 cm mulčią ne prie kamieno ir venkite kelių druskos. Laistykite dirvą, o ne tankią lają vakare.

Tręšimas

Kompostas pavasarį dažniausiai pakankamas; tik lėtai augančią eglę pagal dirvos tyrimą saikingai patręškite spygliuočių trąšomis, nebeduodami azoto nuo vasaros vidurio.

Genėjimas

Genėkite minimaliai žiemos pabaigoje: pašalinkite sausas šakas ir jaunam medžiui palikite vieną viršūninį ūglį. Viršūnės nekirpkite ir neformuokite į pliką seną medieną.

Ligos

Rhizosphaera spyglių degligė, Cytospora šakų vėžys, rūdys, ūglių džiūtis ir fitoftorinis šaknų puvinys.

Kenkėjai

Eglinės voratinklinės erkės, eglių galiniai amarai, skydamariai, pjūklelių lervos ir paprastieji amarai.

Dažna klaida

Eglė sodinama karštoje sausoje ar užmirkstančioje vietoje, šaknys veikiamos kelių druskos, laja vakare nuolat šlapinama, medžiai susodinami per tankiai arba nupjaunama viršūnė.

Dygioji eglė