Kalninė pušis: priežiūra, tręšimas ir genėjimas

Peržiūros skaičiuojamos

Kalninė pušis (Pinus mugo) — Kalninė pušis · šaltinis ir licencija

VietaPilna saulė; labai gerai drenuota smėlinga, žvyringa ar akmenuota dirva. Pakelia vėją, šaltį ir skurdų gruntą, tačiau netoleruoja stovinčio vandens.

ŽydėjimasŽiedadulkes barsto gegužę–birželį; nedideli rusvi kankorėžiai pradeda bręsti rudenį ir visiškai subręsta kitą sezoną.

Priežiūra

Pirmą sezoną laistykite rečiau, bet giliai, vėliau tik per ilgą sausrą. Mulčiuokite mineraliniu mulčiu ar žieve nepaliesdami kamieno ir žiemą nuo šakų atsargiai nubraukite sunkų šlapią sniegą.

Tręšimas

Įsitvirtinusios kalninės pušies netręškite; labai skurdžioje vietoje pavasarį tinka tik maža lėtai tirpstančių spygliuočių trąšų norma be gausaus azoto.

Genėjimas

Norėdami sutankinti kerą, gegužę–birželį dar minkštas žvakes patrumpinkite iki trečdalio ar pusės. Į seną pliką medieną nekirpkite, nes ji dažniausiai nebeatželia.

Ligos

Dothistroma spyglių raudonjuostė, spyglių degligės, rūdys, ūglių džiūtis ir fitoftorinis šaknų puvinys.

Kenkėjai

Pušiniai pjūkleliai, amarai, skydamariai, voratinklinės erkės ir ūglius pažeidžiantys suktukai.

Dažna klaida

Pušis sodinama šlapiame molyje ar pavėsyje, gausiai laistoma ir tręšiama, kerpama iki rudos senos medienos, šaknies kaklelis užberiamas mulčiu arba ignoruojamas šlapio sniego svoris.

Kalninė pušis