Kekinė juodžolė: priežiūra, tręšimas ir genėjimas

Peržiūros skaičiuojamos

Kekinė juodžolė (Actaea racemosa) — Kekinė juodžolė · šaltinis ir licencija

VietaPusiau pavėsis ir užuovėja; gili, humusinga, vėsi, tolygiai drėgna, bet laidi silpnai rūgšti ar neutrali dirva. Aukštiems stiebams palikite pakankamai erdvės.

ŽydėjimasAukštos kvapių baltų žiedų kekės iškyla liepą–rugsėjį; po žydėjimo susidaro sausos sėklų dėžutės, kurios gali likti dekoratyvios iki žiemos.

Priežiūra

Per sausras laistykite giliai, kasmet mulčiuokite lapų kompostu ir venkite šaknų judinimo karštu metu. Vėjuotoje vietoje žiedstiebius pririškite; dalykite tik didelį kerą anksti pavasarį.

Tręšimas

Pavasarį pakanka 3–4 cm komposto. Skurdžioje dirvoje naudokite mažą subalansuotų lėtai tirpstančių trąšų normą; gausus azotas išaugina silpnus aukštus stiebus.

Genėjimas

Nužydėjusias kekes iškirpkite arba palikite sėklų dėžutes žiemai. Nunykusius stiebus pašalinkite vėlyvą rudenį ar anksti pavasarį prie pagrindo.

Ligos

Rūdys, tikroji miltligė, lapų dėmėtligės, kekerinis, vainiko ir šaknų puviniai.

Kenkėjai

Amarai, šliužai, sraigės, pjūklelių lervos ir vynuoginių straubliukų lervos.

Dažna klaida

Augalas sodinamas sausoje kaitrioje vietoje, vasarą perdžiovinamas, dalijamas per karščius, pertręšiamas arba jo dalys vartojamos savigydai; juodžolė nėra maistinis augalas ir turi būti laikoma nepasiekiama vaikams bei gyvūnams.

Patikimi šaltiniai

Botaninį pavadinimą ir auginimo rekomendacijas galite papildomai pasitikrinti autoritetingose augalų duomenų bazėse.

Kew „Plants of the World Online“Royal Horticultural Society

Kekinė juodžolė