Korėjinis kėnis: priežiūra, tręšimas ir genėjimas

Peržiūros skaičiuojamos

Korėjinis kėnis (Abies koreana) — Korėjinis kėnis · šaltinis ir licencija

VietaSaulė arba lengvas pusiau pavėsis; vėsi, nuo sausų vėjų apsaugota vieta ir humusinga, silpnai rūgšti, tolygiai drėgna, bet puikiai drenuota dirva.

ŽydėjimasPavasarį susidaro strobilai, o dekoratyvūs statūs violetiniai kankorėžiai ant vyresnių medelių ryškūs nuo vasaros ir sunoksta rugsėjį–spalį.

Priežiūra

Per sausras giliai laistykite, ypač jauną medelį, šaknų zoną mulčiuokite pušų žieve neapberdami kamieno ir saugokite naujus ūglius nuo vėlyvų šalnų bei žiemos saulės išdžiovinimo.

Tręšimas

Pavasarį pakanka komposto ar spygliuočių mulčio; tik skurdžioje dirvoje naudokite mažą lėtai tirpstančių spygliuočių trąšų normą, vengdami kalkių ir azoto pertekliaus.

Genėjimas

Natūraliai taisyklingos lajos beveik negenėkite. Žiemos pabaigoje pašalinkite tik sausas ar besitrinančias šakas, o jaunam medeliui saugokite vieną tiesų viršūninį ūglį.

Ligos

Fitoftorinis šaknų puvinys, spyglių degligės, rūdys, šakų vėžys ir kekerinis ūglių puvinys.

Kenkėjai

Amarai, kėniniai chermesai, skydamariai, voratinklinės erkės ir vynuoginių straubliukų lervos vazonuose.

Dažna klaida

Kėnis sodinamas užmirkstančiame molyje ar karštoje sausoje vietoje, dirva kalkinama, šaknies kaklelis užkasamas, pašalinamas pagrindinis viršūninis ūglis arba augalas paliekamas be vandens žiemą prieš įšalą.

Korėjinis kėnis