Priežiūra
Sodinkite nepažeisdami šaknų gumulo, pirmą sezoną per sausras laistykite, vėliau neperlaistykite; vaisiams reikia greta augančių vyriškų ir moteriškų augalų, o mulčias neturi liesti stiebų.
Tręšimas
Skurdžioje dirvoje kadagys jaučiasi gerai; pavasarį galima paskleisti tik ploną komposto sluoksnį, o mineralinių ir ypač azoto trąšų paprastai nereikia.
Genėjimas
Natūraliai augančio kadagio genėti nereikia; balandį–rugpjūtį pašalinkite tik sausas ar pažeistas šakeles ir kirpkite vien žalią prieaugį, nes iš plikos senos medienos jis dažniausiai neatželia.
Ligos
Fitoftorinis šaknų puvinys, kadagių rūdys, ūglių vėžys, kelmabutė ir fiziologinis parudavimas po žiemos.
Kenkėjai
Kadaginiai skydamariai, amarai, voratinklinės erkės ir spyglius graužiantys vikšrai.
Dažna klaida
Sodinama užmirkstančiame molyje ar giliame pavėsyje, perlaistoma, kerpama iki plikos medienos, užberiamas šaknies kaklelis arba nesuprantama, kad vienas augalas be priešingos lyties partnerio gali nederėti.