Šliaužiančioji vaisgina: priežiūra, tręšimas ir genėjimas

Šliaužiančioji vaisgina (Ajuga reptans) — Šliaužiančioji vaisgina · šaltinis ir licencija

VietaPusiau pavėsis, šviesi paunksmė arba saulė drėgnesnėje dirvoje; humusingas, tolygiai drėgnas, bet laidus pagrindas, kur galima kontroliuoti šliaužiančias palaipas.

ŽydėjimasMėlynai violetiniai žiedų varpos balandį–birželį; lapų kilimas išlieka dekoratyvus didžiąją metų dalį

Priežiūra

Po sodinimo ir per sausrą laistykite, palaipas reguliariai nukreipkite arba nukirpkite ties gėlyno riba, per tankų kilimą kas 2–3 metus išretinkite ir venkite sodinti greta jautrių žemaūgių rūšių.

Tręšimas

Pavasarį užtenka plono komposto sluoksnio; papildomos trąšos dažniausiai nereikalingos, nes gausus azotas skatina pernelyg agresyvų plitimą ir minkštą lapiją.

Genėjimas

Po žydėjimo nupjaukite žiedstiebius ir apšalusį ar ligotą lapyną, išraukite už numatytų ribų įsišaknijusias skroteles; vejos pakraštyje naudokite fizinį bortą.

Ligos

Vainiko ir šaknų puviniai, miltligė, lapų dėmėtligės ir kekerinis puvinys tankiame drėgname kilime.

Kenkėjai

Šliužai, sraigės, vynuoginiai straubliukai, amarai ir voratinklinės erkės sausroje.

Dažna klaida

Augalas sodinamas be plitimo kontrolės, laikomas nuolat šlapioje nejudančio oro vietoje, pertręšiamas, leidžiama užgožti kitus žemaūgius augalus arba kilimas per tankiai laistomas iš viršaus vakare.

Šliaužiančioji vaisgina