Smailiažiedis lendrūnas: priežiūra, tręšimas ir genėjimas

Peržiūros skaičiuojamos

Smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis × acutiflora) — Smailiažiedis lendrūnas · šaltinis ir licencija

VietaSaulė arba lengvas pusiau pavėsis; vidutiniškai derlinga, drėgmę išlaikanti, bet laidi dirva. Pakelia sunkesnį molį, tačiau ne nuolat stovintį vandenį.

ŽydėjimasSiauros rausvai bronzinės šluotelės iškyla birželį–liepą, vėliau tampa gelsvai rusvos ir išlieka stačios per žiemą; populiarios veislės beveik nesubrandina gyvybingų sėklų.

Priežiūra

Pirmą sezoną laistykite reguliariai, vėliau – per ilgesnę sausrą. Stačius kerus sodinkite maždaug 60–80 cm tarpais, o išplikusį seną kerą pavasarį padalykite.

Tręšimas

Pavasarį pakanka plono komposto sluoksnio. Skurdžioje žemėje tinka viena maža lėtai tirpstančių subalansuotų trąšų dozė; azoto perteklius išguldo stiebus.

Genėjimas

Šluoteles palikite žiemai. Vasario pabaigoje–kovą, prieš pasirodant naujiems ūgliams, visą kerą nukirpkite 10–15 cm aukštyje ir iššukuokite likučius.

Ligos

Rūdys, lapų dėmėtligės, miltligė ir šaknų puvinys ilgai užmirkstančioje dirvoje.

Kenkėjai

Amarai, voratinklinės erkės ir šliužai ant jaunų ūglių; rimti pažeidimai reti.

Dažna klaida

Keras rudenį nupjaunamas ir prarandama žiemos struktūra, paliekamas per tankus daug metų, gausiai tręšiamas azotu arba sodinamas nuolat šlapioje vietoje.

Patikimi šaltiniai

Botaninį pavadinimą ir auginimo rekomendacijas galite papildomai pasitikrinti autoritetingose augalų duomenų bazėse.

Kew „Plants of the World Online“Royal Horticultural Society

Smailiažiedis lendrūnas