Tangutinė raganė: priežiūra, tręšimas ir genėjimas

Peržiūros skaičiuojamos

Tangutinė raganė (Clematis tangutica) — Tangutinė raganė · šaltinis ir licencija

VietaSaulė arba lengvas pusiau pavėsis; gili, humusinga, laidi, vidutiniškai drėgna dirva. Šaknų zoną mulčiuokite ir parūpinkite 3–5 m aukščio plonų vielų ar grotelių atramą.

ŽydėjimasGeltoni nusvirę varpeliai skleidžiasi nuo liepos iki spalio ant tų pačių metų ūglių; sidabriški pūkuoti vaisynai išlieka dekoratyvūs rudenį ir žiemą.

Priežiūra

Pirmus metus reguliariai laistykite, vėliau – per ilgas sausras. Jaunus ūglius nukreipkite į atramą, nužydėjusius vaisynus pašalinkite, jei nenorite savaiminių daigų, ir užtikrinkite gerą oro judėjimą.

Tręšimas

Pavasarį po genėjimo įterpkite komposto ir vieną nedidelę subalansuotų trąšų normą; formuojantis pumpurams galima saikingai papildyti kalio turinčiomis trąšomis. Nuo liepos azoto nebeduokite.

Genėjimas

Priklauso trečiajai genėjimo grupei: vasarį–kovą visus pernykščius stiebus nupjaukite maždaug 30–60 cm aukštyje virš stiprios pumpurų poros. Labai seną augalą galima atjauninti iki 0,5–1 m.

Ligos

Raganių vytulys, tikroji miltligė, lapų dėmėtligės, kekerinis puvinys ir šaknų puvinys.

Kenkėjai

Amarai, voratinklinės erkės, auslindos, sraigės ir šliužai ant pavasarinių ūglių.

Dažna klaida

Raganė negenima ir apačia nuplinka, nukerpama vasarą prieš žydėjimą, pasodinama sausoje perkaitusioje vietoje, šaknies kaklelis užmirkdomas arba leidžiama nevaldomai pasisėti už sodo ribų.

Patikimi šaltiniai

Botaninį pavadinimą ir auginimo rekomendacijas galite papildomai pasitikrinti autoritetingose augalų duomenų bazėse.

Kew „Plants of the World Online“Royal Horticultural Society

Tangutinė raganė