Žėrinčioji rudbekija: priežiūra, tręšimas ir genėjimas

Žėrinčioji rudbekija (Rudbeckia fulgida) — Žėrinčioji rudbekija · šaltinis ir licencija

VietaPilna saulė, nors pakelia lengvą pusiau pavėsį; vidutiniškai derlinga, tolygiai drėgna ir gerai drenuota dirva.

ŽydėjimasGeltoni graižai su tamsiai rudu viduriu gausiai žydi nuo liepos pabaigos iki spalio; sėklų galvutės dekoratyvios žiemą ir maitina paukščius

Priežiūra

Po pasodinimo ir per ilgas sausras laistykite, mulčiuokite, aukštesnius kerus vėjuotoje vietoje paremkite, o kas 3–5 metus pavasarį ar rudenį padalykite.

Tręšimas

Pavasarį pakanka komposto; labai skurdžioje dirvoje naudokite mažą subalansuotų trąšų normą, nes azoto perteklius išaugina silpnus stiebus.

Genėjimas

Nužydėjusius graižus skabykite ilgesniam žydėjimui, bet dalį palikite paukščiams; pernykščius stiebus iki žemės nukirpkite anksti pavasarį.

Ligos

Septoriozė ir kitos lapų dėmėtligės, miltligė, kekerinis puvinys bei stiebo ar šaknų puviniai.

Kenkėjai

Amarai, šliužai, sraigės, lapus minuojančios muselės ir voratinklinės erkės sausroje.

Dažna klaida

Sodinama į gilų pavėsį, vasarą dirva visiškai išdžiovinama, gausiai tręšiama azotu, visi sėklų graižai pašalinami rudenį arba tankus keras nelaistomas prie šaknų.

Žėrinčioji rudbekija