Ar rugsėjo pabaigoje jau laikas sodinti?
Vienos visiems vaismedžiams tinkamos datos nėra. Sodinimo laiką lemia sodinuko tipas, jo ramybės būsena, dirvos drėgmė ir artimiausių savaičių orai. Vazone išaugintas medelis turi nepažeistą šaknų gumulą, todėl jį galima sodinti ir rugsėjo pabaigoje. Plikašaknis vaismedis kasamas bei parduodamas ramybės laikotarpiu, todėl palaukite, kol medelynas jį pateiks po lapų kritimo, ir pasodinkite nedelsdami į neužšalusią dirvą.
RHS medžių sodinimo gairėse palankiausiu laikotarpiu laikomas laikas nuo rudens iki pavasario, tačiau nerekomenduojama dirbti užmirkusios ar sušalusios žemės. Vazoninius augalus galima sodinti ilgiau, tik rudenį juos paprasčiau aprūpinti drėgme negu vasarą. Todėl šiandien sprendimą priimkite pagal savo sklypą ir vietos orų prognozę, o ne vien kalendoriaus lapelį.
| Sodinukas ar sąlyga | Ką daryti rugsėjo pabaigoje | Kada atidėti |
|---|---|---|
| Vazone išaugintas vaismedis | Galima sodinti dabar, jei šaknų gumulas drėgnas, dirva puri ir neužmirkusi | Jei žemė pažliugusi, suslėgta ar negalėsite laistyti per sausą laikotarpį |
| Plikašaknis vaismedis | Paruoškite vietą ir sodinkite tik gavę ramybės būsenos sodinuką | Jei medis dar su lapais, šaknys apdžiūvusios arba dirva įšalusi |
| Obelis ar kriaušė | Patikrinkite veislę, poskiepį, galutinį dydį ir apdulkinimo poreikį | Jei neaiški etiketė arba vieta neatitinka būsimo medžio dydžio |
| Slyva, vyšnia, trešnė ar abrikosas | Vertinkite veislės atsparumą, vietos mikroklimatą ir medelyno rekomendaciją | Šaltoje, sunkioje ar užmirkstančioje vietoje saugiau planuoti pavasarį |
| Šlapia sunki dirva | Pirmiausia spręskite drenažą arba rinkite tinkamesnę vietą | Nesodinkite į vandeniu prisipildančią duobę |
Pirmiausia pasirinkite tinkamą medį ir vietą
Vaismedis vienoje vietoje augs daug metų, todėl svarbiau pasirinkti tinkamą poskiepį negu rasti mažiausią sodinuką. Etiketėje turi būti veislė, poskiepis ir numatomas galutinis dydis. Silpnesnis poskiepis leidžia išlaikyti mažesnę lają, bet dažniau reikalauja nuolatinės atramos bei atidesnio laistymo. Stipresnis užaugina didesnį medį ir jam reikia daugiau erdvės. Tikslius atstumus rinkite pagal medelyno etiketę, nes vien žodis „obelis“ nepasako būsimo medžio pločio.
Vieta turi būti saulėta, neužmirkstanti ir ne žemiausiame šalnų duburyje. Pažiūrėkite, kur po lietaus telkšo vanduo, kur metamas pastato ar didelių medžių šešėlis ir ar suaugusi laja nekliudys takui, laidams, stogui ar kaimyniniams augalams. Obelims ir daliai kriaušių taip pat svarbus kartu žydintis kitos tinkamos veislės apdulkintojas. RHS obelų vadove pabrėžiama, kad žydėjimo laikas ir poskiepis turi būti patikrinti dar prieš perkant.
Jei planuojate ne vieną medį, pažymėkite jų centrus kuoliukais ir apžiūrėkite būsimą sodą iš skirtingų vietų. Prieš kasdami įsitikinkite, kad po žeme nėra kabelių ar vamzdžių. Medžio nereikėtų sodinti ten, kur jo šaknys ir laja vėliau konfliktuos su statiniais.
Kaip paruošti sodinimo duobę?
Duobė turi būti plati, bet ne per gili. Pirmiausia atidenkite šaknų pradžią – vietą, kur kamienas platėja ir iš jo išeina pirmosios stambios šaknys. Vazonuose ši vieta kartais būna užpilta puriu substratu, todėl vien dabartinis vazono paviršius nėra patikimas gylio matas. Iškaskite tiek, kad pirmųjų stambiųjų šaknų pradžia pasodinus būtų ties galutiniu dirvos paviršiumi.
RHS rekomenduoja duobę kasti ne giliau už šaknų sistemą ir, jei įmanoma, gerokai plačiau už ją. Sutankintas sieneles papurenkite šakėmis. Giliai pripilta puri organika ilgainiui suslūgsta ir medis nusėda, todėl komposto, durpių ar šviežio mėšlo „pagalvės“ duobės apačioje nedarykite. Koncentruotų trąšų prie šaknų taip pat nedėkite. Jei dirva prasta, ją gerinkite platesniame plote ir sprendimus grįskite dirvožemio tyrimu, o ne atsitiktine trąšų norma.
Vaismedžio sodinimas žingsnis po žingsnio
1. Paruoškite sodinuką
Vazoninį sodinuką prieš išimdami gerai palaistykite. Plikašaknio šaknis iki sodinimo laikykite drėgnas ir apsaugotas nuo vėjo bei saulės; prieš sodinimą jas trumpam pamerkite pagal medelyno instrukciją. Pašalinkite pažeistas ar nulūžusias šaknų dalis, tačiau sveikų šaknų be reikalo netrumpinkite.
2. Įstatykite atramą prieš užpilant duobę
Jei medžiui reikia kuolo, įkalkite jį prieš galutinai paskleisdami šaknis, kad vėliau jų neperdurtumėte. Mažo tvirto medelio ramioje vietoje nebūtina pririšti vien iš įpročio, tačiau aukštam, vėjo judinamam ar silpno poskiepio vaismedžiui atrama padeda nejudinti naujų šaknelių. Kuolas turi stabilizuoti šaknų zoną, bet leisti kamienui šiek tiek judėti.
3. Nustatykite gylį
Padėkite kastuvo kotą per duobę ir palyginkite jį su pirmųjų stambiųjų šaknų pradžia. Ji turi likti ties dirvos lygiu. Skiepijimo vieta – sustorėjimas ar linkis aukščiau šaknų – privalo aiškiai likti virš žemės. Jos užkasimas gali pakeisti poskiepio poveikį ir sudaryti sąlygas įsišaknyti pačiai veislei.
4. Užpilkite vietos dirvožemiu
Šaknis paskleiskite natūraliai, nelankstydami jų ratu. Duobę pildykite iškastu dirvožemiu ir lengvai pajudinkite sodinuką, kad žemė patektų tarp šaknų. Vazoninio gumulo stipriai neardykite, tačiau aplink kamieną besisukančias šaknis atsargiai ištiesinkite. Žemę prispauskite delnais ar pėdos priekiu tik tiek, kad neliktų didelių oro tarpų – nesuminkite jos į kietą dubenį.
5. Palaistykite ir patikrinkite lygį
Pasodintą medį gausiai palaistykite, net jei dirva atrodo drėgna: vanduo padeda dirvožemiui priglusti prie šaknų. Nusėdus žemei dar kartą patikrinkite šaknų pradžią ir skiepijimo vietą. Jei medis įsmuko per giliai, jį pakelkite dabar, o ne bandykite problemą paslėpti nukasdami žemę nuo kamieno vėliau.
6. Mulčiuokite ir pririškite
Mulčias sumažina velėnos konkurenciją ir lėtina drėgmės garavimą. Paskleiskite jį aplink šaknų zoną, bet palikite neuždengtą tarpą prie kamieno. Mulčio kūgis, priglaustas prie žievės, sulaiko drėgmę netinkamoje vietoje. Apie sluoksnio laiką ir medžiagas skaitykite vadove „Rudeninis mulčiavimas“. Medelį prie kuolo riškite plačiu minkštu raiščiu ir palikite vietos kamienui storėti.
Priežiūra per pirmąsias 7–21 dieną
Šiandien
- Nufotografuokite etiketę su veisle ir poskiepiu, o duomenis išsaugokite sodo plane.
- Patikrinkite šaknų pradžios ir skiepijimo vietos aukštį.
- Palaistykite, sutvarkykite mulčią ir, jei reikia, uždėkite kamieno apsaugą nuo kiškių bei graužikų.
- Įsitikinkite, kad raištis nespaudžia žievės.
Per 7 dienas
- Patikrinkite drėgmę šalia šaknų gumulo, o ne vien paviršiuje. Jei žemė drėgna, papildomai nelaistykite.
- Po lietaus pažiūrėkite, ar sodinimo vietoje nestovi vanduo ir medis nepasviro.
- Atitraukite prie kamieno nuslinkusį mulčią ir pašalinkite velėną iš artimiausios šaknų zonos.
Per 7–21 dieną
- Laistymą derinkite prie kritulių ir dirvos, vadovaudamiesi rudeninio laistymo prioritetais.
- Patikrinkite apsaugą nuo graužikų: ji turi saugoti žievę, bet nespausti kamieno ir nesikaupti drėgmė.
- Po vėjuotos dienos apžiūrėkite kuolą bei raištį. Šaknų gumulas neturi klibėti.
- Negenėkite sveikos lajos vien tam, kad „subalansuotumėte šaknis“. Pašalinkite tik nulūžusias dalis, o formavimą planuokite pagal rūšį ir vaismedžių genėjimo principus.
Dažniausios klaidos
- Pasodinama per giliai. Šaknų pradžia ir skiepijimo vieta atsiduria po žeme, o kamieno pagrindui trūksta oro.
- Duobė padaroma siaura ir gili. Šaknims sunku skverbtis į šonus, o medis gali nusėsti.
- Trąšos beriamos tiesiai prie šaknų. Koncentruota druska gali jas pažeisti, o gausus azotas skatina ne laiku augti.
- Nepatikrinamas poskiepis. Po kelerių metų medis pasirodo per didelis pasirinktai vietai arba jam trūksta atramos.
- Mulčias supilamas prie kamieno. Nuolat drėgna žievė tampa pažeidžiamesnė.
- Laistoma pagal grafiką. Vienoje dirvoje šaknys džiūsta, kitoje – stovi be oro. Pirmiausia tikrinkite drėgmę.
- Pamirštamas apdulkinimas. Sveikai augantis medis gali menkai derėti, jei nėra kartu žydinčios tinkamos veislės.
- Raištis paliekamas nepatikrintas. Storėjant kamienui jis gali įsirėžti į žievę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar rugsėjo pabaigoje jau galima sodinti vaismedžius?
Vazoninį vaismedį galima sodinti, jei dirva neužmirkusi ir neįšalusi. Plikašaknio palaukite iki ramybės būsenos, paprastai po lapų kritimo, ir gavę sodinuką pasodinkite kuo greičiau.
Kur turi likti skiepijimo vieta?
Ji turi aiškiai likti virš galutinio dirvos lygio. Sodinimo gylį nustatykite pagal pirmųjų stambiųjų šaknų pradžią, o ne vien vazono substrato paviršių.
Ar į duobę dėti mėšlo ar trąšų?
Koncentruotų trąšų ir šviežio mėšlo prie šaknų nedėkite. Duobę užpildykite vietos dirvožemiu, o didesnius jo trūkumus spręskite platesniame plote ir pagal tyrimą.
Ar kiekvienam jaunam vaismedžiui reikia kuolo?
Ne. Atrama reikalinga, kai sodinukas aukštas, laja sunki, vieta vėjuota ar poskiepis silpnai augus. Raištis turi stabilizuoti šaknų zoną, bet ne smaugti kamieną.
Kaip dažnai laistyti?
Iškart pasodinę palaistykite gausiai. Vėliau tikrinkite drėgmę šalia šaknų gumulo ir laistykite tik pradėjus džiūti; užmirkusios ar įšalusios dirvos nelaistykite.
Susiję straipsniai ir įrankiai
- Obelis augalų enciklopedijoje
- Augalų laistymas rudenį: kada mažinti, o kada tęsti
- Rudeninis mulčiavimas: kada mulčiuoti ir kokį sluoksnį dėti
- Obuolių rauplės rudenį: ką daryti po derliaus
- Sodininko darbų kalendorius
- Vaismedžių genėjimo paslauga
Išvada: ką padaryti dabar?
Šiandien pasirinkite būsimam medžiui tinkamą vietą, patikrinkite, ar po lietaus joje nestovi vanduo, ir perskaitykite sodinuko etiketę. Vazone augantį vaismedį galite sodinti dabar, o plikašakniam paruoškite vietą ir laukite ramybės būsenos. Sodinant svarbiausia palikti pirmųjų šaknų pradžią ties dirvos paviršiumi, skiepijimo vietą – virš jo, o po darbo palaistyti ir per artimiausias tris savaites stebėti drėgmę.