Spalį dekoratyvinės žolės pereina į ramybės laikotarpį, tačiau tvarkymo būdas priklauso nuo jų tipo. Lapus metančių žolių auksiniai stiebai gali likti per žiemą, o visžalių rūšių žalios lapijos negalima nukirpti kaip miskanto. Pirmiausia nustatykite, kokį augalą turite, ir tik tada imkite žirkles.
Kodėl daugumos žolių rudenį geriau nekirpti?
RHS rekomenduoja lapus metančių dekoratyvinių žolių stiebus bei šluoteles palikti per žiemą ir nukirpti tik vėlyvą žiemą arba anksti pavasarį, prieš pasirodant naujiems ūgliams. Sausa lapija suteikia gėlynui struktūros, sėklos gali būti maistas paukščiams, o stiebai – prieglobstis smulkiems gyvūnams ir vabzdžiams.
Palikti stiebai taip pat saugo augalo kerą nuo staigių temperatūros svyravimų. Todėl vien dėl tvarkingo vaizdo spalį nupjauti visą sveiką kerą iki žemės dažniausiai nėra naudinga.
Pirmas žingsnis – atskirkite dvi žolių grupes
Lapus metančios dekoratyvinės žolės
Miskantai, lendrūnai ir dauguma sorų rudenį tampa gelsvi ar rusvi, o jų antžeminė dalis palaipsniui nudžiūsta. Šiuos kerus palikite stovėti per žiemą. Anksti pavasarį suriškite stiebus į ryšulį ir nukirpkite žemai, nepažeisdami jau pasirodžiusių naujų ūglių.
Smailiažiedis lendrūnas pradeda augti anksti, todėl jo pavasarinio kirpimo neatidėliokite. Kininis miskantas bunda vėliau, tačiau ir jį geriausia sutvarkyti iki naujo augimo.
Visžalės ir pusiau visžalės žolės
Visžalių viksvų, eraičinų ir kai kurių ašuotėlių lapai per žiemą lieka gyvi. Jų nekirpkite iki žemės. Sausus lapus ir nužydėjusius stiebus ištraukite rankomis arba iššukuokite pirštais, mūvėdami pirštines. Tvirtai besilaikančias pažeistas dalis nukirpkite pavieniui, išsaugodami žalią lapiją.
Ką padaryti spalį?
- Patikrinkite augalo rūšį ir ar jo lapija yra lapus metanti, ar visžalė.
- Pašalinkite tik nulūžusius, supuvusius arba taką užgriuvusius stiebus.
- Surinkite po keru susikaupusias ligotas ar pūvančias liekanas.
- Išravėkite aplink kerą, bet nekapstykite jo centro.
- Patikrinkite, ar po lietaus prie augalo neužsilaiko vanduo.
- Pasižymėkite anksti augančius lendrūnus, kad pavasarį jų kirpimo nevėluotumėte.
Kada rudeninis kirpimas gali būti pagrįstas?
Jei keras visiškai išgriuvo, užstoja praėjimą ar jo lapija aiškiai pažeista ligos, dalį stiebų galima pašalinti ir rudenį. Ligos pažeistų liekanų nepalikite prie augalo. Vis dėlto sveiko kero kirpimas vien dėl estetikos nėra būtinas.
Jeigu aukštos šluotelės laikosi tvirtai, palikite jas. Jos ne tik puošia žiemos gėlyną, bet ir padeda išlaikyti aiškią lysvės struktūrą tada, kai dauguma daugiamečių jau būna nunykę.
Dažniausios klaidos
- Visos žolės nukerpamos vienodai. Visžalė viksva ir lapus metantis miskantas reikalauja skirtingos priežiūros.
- Keras nupjaunamas, kol dar žalias. Dar aktyvi lapija neturėtų būti šalinama vien todėl, kad baigėsi vasara.
- Pavasarį pavėluojama. Kirpdami jau augantį kerą lengvai pažeisite jaunus ūglius.
- Dirbama be pirštinių. Miskantų ir pampų žolių lapų kraštai gali būti aštrūs.
- Žolė storai uždengiama plėvele. Nepralaidi danga sulaiko drėgmę ir gali skatinti puvimą.
Artimiausias veiksmas
Šį savaitgalį ne skubėkite kirpti, o sužymėkite savo žoles. Lapus metančius kerus palikite žiemai, visžalius tik lengvai išvalykite, o pavasarinio kirpimo laiką pasižymėkite kalendoriuje. Jei tvarkote ir kitus gėlyno augalus, pasitikrinkite straipsnį „Daugiamečių gėlių tvarkymas rudenį“.
Šaltiniai
Rekomendacijos paremtos RHS dekoratyvinių žolių kirpimo vadovu, RHS auginimo rekomendacijomis ir Ilinojaus universiteto Extension paaiškinimu apie žolių palikimą žiemai.
Viršelis – originali DI sukurta nuotrauka „Sodo Barzdos“ redakcijai.